dvīnis
dvìnis [Jürg., dvînis 2 Dond., Gr. - Essern. dvĩnis Bl. (li. dvynys)].  der Zwiling. [Zu ahd. zwinal  "Zwiling" und vielleicht la. bīnī  "(je) zwei", s. Walde Wrtb. 2 90 f., Wood IF. XIII, 121. Fick Wrtb. III 4. 173.
Avots: ME I, 538
Avots: ME I, 538